Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pažadas išbraukti galimybę verslininkams dalyvauti sudarant mokyklų valgiaraščius sukėlė ir daugiau klausimų apie mokymo įstaigų meniu sudarymą. Gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė teigia, kad meniu sudarymo procesas yra depersonalizuotas ir delokalizuotas – trūksta asmeninės atsakomybės bei didesnio gydytojų, dietologų ir mokyklos bendruomenės įtraukimo šiame procese.
Pasak ekspertės, valgiaraščių kūrimą siekiama padaryti nelanksčiu institucionalizuotu procesu, kuomet nebus galimybių reaguoti į nuolat besikeičiančius vaikų poreikius.
Maistas ir maitinimasis yra vienas esminių socialinių aspektų, parodantis rūpestį, šilumą, meilę, o maitinimo tiekiančiojo atžvilgiu svetingumą.
„Dabartinė situacija eliminuoja svetingumą, šeimyniškumą bei lokalią (darželio, mokyklos kaip įstaigos) asmeninę atsakomybę. Tokią situaciją puikiai iliustruoja daugelyje Lietuvos miestų centralizuoti maisto produktų viešieji pirkimai – didmenininkų tiekiami produktai dažnai vartotojų netenkina kokybe ir skurdžiu produktų pasirinkimu. Tokioje sistemoje dietistai, dietologai tampa priklausomi nuo vieno tiekėjo ir privalo užtikrinti ne poreikių atstovavimo, bet sandėlio likučių valdymo funkciją, o bendri valgiaraščiai mokyklose eliminuoja bet kokią lokalių verslininkų ir ūkininkų galimybę prisidėti prie tiekėjų ir produktų įvairovės”, – pabrėžia E. Gavelienė.
Verslo eliminavimas – ne išeitis
Dietologė teigia, kad verslo eliminavimas iš šio proceso nepadės sukurti geresnio produkto. Ji gilesnę problemą įžvelgia ne lobizme, bet atsakingų institucijų kompetencijoje.
„Iki šiol mokyklų valgiaraštis yra kuriamas pagal bendras rekomendacijas be jokių išimčių, bet meniu turėtų būti ne valstybinis dokumentas, o lokalus, nes tai yra akredituotų specialistų – gydytojų dietologų atsakomybė. Specialistai turėtų ir gebėtų operatyviai užtikrinti, kad meniu būtų keičiamas ir adaptuojamas pagal individualų vartotojų poreikį ir sezoniškumą. Valstybė turėtų atlikti ne menių sudarymo, o kontrolės funkciją”, – paaiškina E. Gavelienė.
Meniu sudarymas, kaip kintantis procesas
Pašnekovė pabrėžia, kad meniu kūrimas yra nuolatinis procesas. Valgiaraštį reikėtų stengtis keisti ir adaptuoti kaip įmanoma labiau prie įvairių ir skirtingų vaikų poreikių ir skonių, įrangos, sezoniškumo, kokybiškiausios vietinės produkcijos.
„Pastaruoju metu rengiau valgiaraščius keletui darželių ir iš profesinės patirties žinau, kad diegiant meniu darželyje yra svarbu sudaryti ne tik reikalavimus atitinkantį valgiaraštį, bet ir gebėti jį adaptuoti, jeigu vaikai atsisako valgyti tam tikrus patiekalus. Su valgiaraščiu pirmiausia reikėtų supažindinti ir tėvelius bei valgyklos darbuotojus, kad jie taip pat gebėtų reaguoti į vaikų ir tėvų pageidavimus ir pasiūlytų savo idėjas. Toks procesas neveiks be didesnio dėmesio edukacijai – vaikai turėtų būti nuosekliai supažindinami su maisto produktais. Tai ilgas procesas, kurio tradicijas reikia kuo aktyviau skatinti, kadangi dabar dažniausiai be jokio kūrybiškumo vadovaujamasi valstybinėmis nuorodomis”, – teigia dietologė.
Vaikų mitybos įpročiai skiriasi
Pasak ekspertės, nors gyvename nedidelėje šalyje, bet bendros maitinimo rekomendacijos nacionaliniu lygiu yra netikslingos. Tyrimai rodo, kad vaikų mitybos įpročiai skiriasi ne tik skirtinguose miestuose, bet net ir skirtinguose miesto dalyse, o ką jau kalbėti apie regionus.
„Vilniaus miesto savivaldybė planuoja parengti kelis bendrus valgiaraščius visoms miesto mokykloms. Iš patirties žinau, kad kiekvienai mokyklai reikės juos savaip adaptuoti dėl elementarių virtuvės įrengimo galimybių, virėjų įpročių bei patirties, tėvų pageidavimų ir dar daugelio kitų susijusių detalių. Tai jau yra procesas, reikalaujantis dėmesio, kompetencijos ir administracinių bei organizacinių pastangų”, – paaiškina E. Gavelienė.
Rekomendacijos sudarytos prieš dešimtmetį
Dabar Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos”, numatoma, kad vaikų iki 18 metų amžiaus maitinimo valgiaraščiai sudaromi pasirinktinai pagal keturis būdus: pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius, sudarytus 2009 m. (www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba); vadovaujantis reikalavimais savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo; pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas arba pagal juridinių ar fizinių asmenų parengtus ir su Sveikatos apsaugos ministerija raštu suderintus patiekalų receptūrų rinkinius. Bet kokiu meniu sudarymo atveju, valgiaraštis turi būti suderintas su maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Tuo atveju, jei pastarąjį variantą, kuomet meniu parengia juridiniai arba fiziniai asmenys, ministras išbrauktų iš esmės liks galimybė vadovautis jau prieš dešimtmetį paskelbtomis patiekalų receptūromis. Tokią situaciją palyginčiau su restoranu, kuris nekeičia savo meniu ištisus metus. Vargu ar eitumėte valgyti į tokį restoraną kasdien”, – palygina gydytoja.
Atsisakys įvairovės
Ministrui uždraudus verslo atstovams dalyvauti sudarant meniu, nebeliks pasiūlymų įvairovės. Anot dietologės, uždraudus verslui dalyvauti tam tikrame sektoriuje, valdininkai rizikuoja priimti visuomenės lūkesčių neatitinkančius sprendimus, kuriuos labai dažnai būtent verslas išmano geriausiai, nes turi patirties tiekiant maisto paslaugas ir žino, kaip tai padaryti ne tik kokybiškai, efektyviai, bet ir ekonomiškai.
„Kodėl mokyklų valgiaraštis negalėtų būti kuriamas, kaip restoranuose – atliekant vartotojų poreikio analizę, atsižvelgiant į naujausias tendencijas ir sezoniškumą? Tokiu principu turėtų būti sudaromas ir mokyklų meniu. Be abejo, tai reikalauja daugiau pastangų, bet tada turėsime restoranams prilygstančius valgiaraščius, pritaikytus prie vaikų poreikių ir įstaigos techninių galimybių. Dietologai turėtų nuolat tą procesą koordinuoti, kad gaminamas maistas atitiktų keliamus reikalavimus ir būtų mėgstamas vaikų, o jeigu yra kitaip, siūlytų kaip problemą kuo efektyviau išspręsti, o valstybė galėtų kontroliuoti ar tie valgiaraščiai atitinka valstybė nustatytas normas”, – sako E. Gavelienė.